| Birž – Liepa – Rgp | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2026 | ||||||
Liepos 12 diena – 193-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 194-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė skrydžių palydovų diena
- Nepriklausomybės diena (Kiribatis, San Tomė ir Prinsipė)
- Bonifacas – Brunonas – Izabelė – Margiris – Sigisbertas – Sigitas – Vyliaudė [1]
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1704 m. – Varšuvos konfederacija vietoje vasario 16 d. detronizuoto ATR valdovo Augusto II Lenkijos ir Lietuvos karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį.
- 1920 m.:
- Maskvoje pasirašyta Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis: Rusija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
- Pabradės mūšyje Lenkijos pajėgos trumpam pristabdė Sovietų Rusijos puolimą į Vakarus.
- 1921 m. – Rygoje prasidėjo Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrų konferencija Baltijos šalių vienybės klausimais.
- 2001 m. – Lietuvos Seimas, remdamasis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai.
- 2004 m. – antrajai kadencijai prisiekė prezidentas Valdas Adamkus.
- 2009 m. – uždaryta liepos 9 d. prasidėjusi šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS'09.
- 2009 m. – pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tapusi pirmąją moterimi Lietuvos prezidente.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1867 m. – Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (m. 1952 m.).
- 1891 m. – Pranas Kaunas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1954 m.).
- 1895 m. – Juozas (Josifas) Bartašiūnas, TSRS administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS generolas majoras (m. 1972 m.).
- 1899 m. – Andrejus Sergejevičius Nesterenko, Lietuvos energetikas, Bačiūnų-Rėkyvos Valstybinės rajoninės elektrinės direktorius.
- 1924 m. – Joana Taujanskienė, Lietuvos dailininkė scenografė (m. 1983 m.).
- 1926 m. – Romualdas Makoveckas, Lietuvos agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1985 m.).
- 1927 m. – Jonas Dromantas, inžinierius, žemės ūkio teoretikas.
- 1929 m. – Danutė Eidukaitė, lietuvių dailininkė keramikė (m. 1995 m.).
- 1932 m. – Gajus Saturninas Gimbutis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
- 1937 m.:
- Jonas Vytautas Kalašinskas, Lietuvos valstybės, Šiaulių ir Vilniaus miestų visuomenės veikėjas, buvęs akcinės bendrovės „Šiaulių autotransportas“ vadovas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas.
- Judita Vaičiūnaitė, XX a. antrosios pusės lietuvių poetė modernistė ir vertėja (m. 2001 m.).
- 1945 m. – Birutė Dauginytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1946 m. – Jūratė Jaudegytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1950 m. – Valentinas Klevas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1956 m. – Romualdas Naujokas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Liuonius Purvinis, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Birutė Raudonienė, fizikos mokytoja, Lietuvos politinė veikėja.
- Vytautas Almonaitis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Aušra Gineitytė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
- 1964 m.:
- Rimas Želvys, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zenonas Mockus, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1843 m. – Ignas Danilevičius, Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universiteto teisės profesorius (g. 1787 m.).
- 1936 m. – Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, Lietuvos visuomenės veikėjas (g. 1862 m.).
- 1941 m. – Augustinas Povilaitis, tarpukario Lietuvos respublikos Saugumo departamento direktorius (g. 1900 m.).
- 1946 m. – Juozas Vitkus-Kazimieraitis, lietuvių rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas (g. 1901 m.).
- 1952 m.:
- Ignas Urbaitis, teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
- Levas Karsavinas, Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba (g. 1882 m.).
- 1967 m. – Vladas Sirutavičius, inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1877 m.).
- 1970 m. – Jurgis Lebedys, Lietuvos literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų (g. 1913 m.).
- 1971 m. – Feliksas Kapočius, Lietuvos kunigas, kanauninkas (g. 1895 m.).
- 1972 m. – Vladas Viliamas, Lietuvos geografas, politinis ir visuomenės veikėjas, rezistentas (g. 1904 m.).
- 1989 m. – Vaclovas Miknevičius, Lietuvos dailininkas keramikas, dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje (g. 1910 m.).
- 1991 m. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (g. 1909 m.).
- 1995 m. – Borisas Dekanidzė, Lietuvos nusikalstamo pasaulio veikėjas, „Vilniaus brigados“ narys (g. 1962 m.).
- 1999 m. – Algirdas Araminas, Lietuvos kino operatorius, režisierius (g. 1931 m.).
- 2006 m. – Stasys Baranauskas-Baras, lietuvių dainininkas (tenoras), JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse (g. 1920 m.).
- 2013 m. – Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (g. 1929 m.).
- 2015 m. – Vincentas Drotvinas, Lietuvos kalbininkas (g. 1929 m.).
- 2025 m. – Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė, lietuvių istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1945 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1917 m. – Vokietija pirmą kartą panaudojo garstyčių dujas, vėliau dėl mūšio vietos Ipro (Belgija) pavadintas ipritu.
- 1920 m. – oficialiai atidarytas Panamos kanalas.
- 1952 m. – pradėjo veikti Volgos-Dono kanalas.
- 2006 m. – Izraelis pradėjo karinius veiksmus prieš Libano teritorijoje veikiančią teroristinę organizaciją Hezbollah.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1817 m. – Henris Deividas Toro, amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas transcendentalistas. H. D. Thoreau rašytinis palikimas yra gausus ir įvairialypis, tačiau pasaulinę šlovę jam pelnė du svarbiausi kūriniai: „Voldenas, arba gyvenimas miške“ (Walden, or Life in the Woods) ir „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“ (On the Duty of Civil Disobedience).
- 1852 m. – Ipolitas Irigojenas, Argentinos prezidentas (1916–1922 m. ir 1928–1930 m.) (m. 1933 m.).
- 1904 m. – Pablo Neruda, Čilės rašytojo Ricardo Eliecer Neftalí Reyes Basoalto slapyvardis. Neruda šį slapyvardį pasirinko pagal čekų rašytojo ir poeto Jano Nerudos pavardę. Vėliau šis jo pseudonimas tapo legalia pavarde. Laikomas vienu didžiausių XX a. poetų, kūrusių ispanų kalba (m. 1973 m.).
- 1928 m. – Elijas Džeimsas Koris, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
- 1937 m. – Lionelis Žospenas, ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1997–2002 m. ministras pirmininkas (m. 2026 m.).
- 1954 m. – Jolanta Šimanek-Dereš, lenkų teisininkė, politinė veikėja, Lenkijos Seimo narė, Lenkijos Prezidento Aleksander Kwaśniewski kanceliarijos vadovė (m. 2010 m.).
- 1967 m. – John Petrucci, elektrinės gitaros virtuozas, labiausiai žinomas kaip grupės Dream Theater gitaristas bei vienas iš įkūrėjų ir nuolatinių narių.
- 1970 m. – Lee Byung-hun, pietų korėjiečių aktorius.
- 1973 m. – Christian Vieri, buvęs profesionalus Italijos futbolininkas.
- 1974 m. – Sharon den Adel, olandų simfoninio metalo grupės Within Temptation vokalistė ir dainų tekstų autorė. Dviejų vaikų motina, 2005 metais gruodžio 7 dieną jai gimė dukra, Eva Luna, o 2009 metų birželio 1 dieną gimė sūnus Aiden kurių tėvas grupės gitaristas ir ilgametis Sharon den Adel vaikinas Robert Westerholt.
- 1978 m. – Zied Jaziri, futbolininkas, buvęs Tuniso rinktinės puolėjas.
- 1982 m. – Antonio Cassano, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Sampdoria klubo puolėjas.
- 1984 m. – Gareth Paul Gates, anglų pop dainininkas.
- 1985 m. – Emilis Hegle Svendsenas, norvegų biatlonininkas, dukart olimpinis ir triskart pasaulio čempionas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1773 m. – Johanas Joachimas Kvancas, vokiečių kompozitorius ir fleitininkas (g. 1697 m.).
- 1804 m. – Aleksandras Hamiltonas, pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų iždo sekretorius, vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, ekonomistas, politikos filosofas. JAV nepriklausomybės kare buvo generolo Džordžo Vašingtono adjutantas. Hamiltonas, nacionalistų, reikalavusių naujos Konstitucijos, lyderis, buvo vienas iš pirmųjų Amerikoje konstitucinės teisės specialistų. Hamiltonas parašė didžiąją dalį Federalisto užrašų – pagrindinio Konstitucijos interpretavimo šaltinio. Hamiltonas buvo pagrindinis daugelio Federalistų partijos palaikomų politinių principų autorius (g. 1755 m.).
- 1918 m. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (g. 1878 m.).
- 1924 m. – Žakas de Morganas, prancūzų archeologas, egiptologas, geologas, etnologas (g. 1857 m.).
- 1956 m. – Semionas Vladimirovas, tarybinis ginklų konstruktorius, labiausiai žinomas kaip kulkosvaidžių KPV ir KPVT kūrėjas (g. 1895 m.).
- 1979 m. – Georgijus Berijevas, tarybinis aviakonstruktorius, inžinerinės techninės tarnybos generolas majoras (nuo 1951 m.) (g. 1903 m.).
- 2026 m. – Hamadas bin Chalifa al Tanis, buvęs Kataro emyras (g. 1952 m.).[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liepos 12 (Day.lt)
- ↑ Mirė mokslininkė Aldona Vladislava Vasiliauskienė. Delfi. 2025-07-13. Nuoroda tikrinta 2025-07-13.
- ↑ „Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says“. Associated Press (anglų). 2026-07-12. Nuoroda tikrinta 2026-07-12.
