| Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | |
| 2026 | ||||||
Vasario 2 diena – 33-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 332 dienos (keliamaisiais metais – 333).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Senovės Latvija – Vėjo diena (Veja Diena);
- JAV, Kanada – Švilpiko diena;
- Grabnyčios (arba Kristaus paaukojimo šventė; švenčia krikščioniškos šalys).
- Kandidas – Oreta – Oretas – Orinta – Orintas – Rytis – Rytys – Valdas – Valdemaras – Valdonė – Vandenė [1]
- Kandida – Valdimantas – Voldemaras
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1291 m. – kryžiuočiai sudegino po 1290 m. balandžio-gegužės mūšių lietuvių apleistą Kolainių pilį (manoma, kad ji buvo Jurbarko (Bišpilio) piliakalnyje).[2][3]
- 1348 m. – Strėvos mūšyje susikovė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino kariuomenės.
- 1386 m. – Lenkijos bajorų seimas Liubline išrinko Lenkijos karaliumi Jogailą.
- 1508 m. – prasidėjo Glinskio maištas.
- 1562 m. – žlugo Livonijos valstybė, gyvavusi 350 metų.
- 1863 m. – 1863–1864 m. sukilimas: Čysta Būdos mūšis, pirmasis sukilimo mūšis Lietuvoje.
- 1916 m. – vokiečių okupacinė valdžia Lietuvoje išdavė leidimus lenkams spausdinti laikraštį „Dzienik Wilenski“, o žydams – „Letzte Nais“.
- 1917 m. – Vilniaus lietuvių politikos būrelis surašė vokiečių okupacinei valdžiai notą, kurioje reikalavo, kad būtų gerbiamos lietuvių tautos teisės; notą pasirašė Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Steponas Kairys ir kt.
- 1933 m. – Žemaitkiemyje (Ukmergės rajonas) nukrito Žemaitkiemio meteoritas.
- 1967 m. – pradėtas leisti savaitraštis „Gimtasis kraštas“.
- 1972 m. – įkurta Neringos kompleksinė vaikų-jaunimo sporto mokykla.
- 1999 m. – pradėta tiesioginė Seimo posėdžių garso transliacija per internetą.
- 2000 m. – Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju Visagino garbės piliečiu.
- 2002 m. – įsigaliojo Lietuvos banko nustatytas oficialus fiksuotas lito kursas su euru: 3,4528 lito už 1 eurą.
- 2005 m. – Vilniaus universitete pristatyta elektroninė knyga – enciklopedinis biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“. Pirmajame skaitmeniniame knygotyros biografikos leidinyje skelbiama 1388 asmenų biogramų.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1536 m. – Petras Skarga, SJ, LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas, hagiografas, rašytojas, polemikas, teologas, kontrreformacijos kovotojas (m. 1612 m.).
- 1730 m. – Steponas Jonas Giedraitis, Lietuvos vyskupas, Abiejų Tautų respublikos valstybės pareigūnas (m. 1802 m.).
- 1838 m. – Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų (m. 1864 m.).
- 1874 m. – Juozapas Būčys, kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje (m. 1946 m.).
- 1876 m. – Motiejus Baltušis-Baltūsis, stalius, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (m. 1923 m.).
- 1879 m. – Feliksas (Peliksas) Martišius, Romos katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
- 1890 m. – Jonas Gudauskis, politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1980 m.).
- 1896 m. – Balys Sruoga, Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas (m. 1947 m.).
- 1898 m. – Vincas Žilys, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1972 m.).
- 1899 m. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (m. 1990 m.).
- 1900 m. – Josifas Dubravinas, rusų ir lietuvių teatro aktorius (m. 1979 m.).
- 1901 m. – Jascha Heifetzas, pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas (m. 1987 m.).
- 1903 m. – Jurgis Dagilis, Lietuvos teisininkas, leidėjas, katalikų veikėjas (m. 1941 m.).
- 1907 m. – Bernardas Brazdžionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (m. 2002 m.).
- 1911 m. – Veronika Dagelytė-Valatkienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1956 m.).
- 1913 m.:
- Edvardas Valteris „Briedis“ Kriaučiūnas, lietuvių kilmės JAV krepšininkas, žaidęs Notre Dame Universitete kartu su savo broliu, Feliksu Kriaučiūnu (m. 1992 m.).
- Pranas Markauskas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1975 m.).
- 1914 m. – Donatas Lukštaraupis, Donatovas, lietuvių dainininkas (tenoras), režisierius (m. 1995 m.).
- 1917 m. – Antanas Skridulis, vargonininkas ir chorvedys (m. 2013 m.).
- 1919 m. – Ambraziejus Jonynas, Lietuvos tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2006 m.).
- 1920 m. – Marija Kruopienė, Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė (m. 2003 m.).
- 1921 m. – Vytautas Jurėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1923 m. – Algirdas Žukauskas, mokslininkas energetikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 1997 m.).
- 1926 m. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (m. 2001 m.).
- 1930 m. – Vytautas Raudeliūnas, Lietuvos teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų (m. 2002 m.).
- 1931 m. – Elona Ylienė-Paškūnienė-Bubinaitė, muzikos pedagogė ir chorvedė.
- 1932 m. – Vladas Garastas, sporto veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių.
- 1935 m. – Stasys Bulzgis, Lietuvos žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas.
- 1940 m. – Ingė Lukšaitė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
- 1941 m.:
- Romualdas Gailys, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2017 m.).
- Julija Juodienė-Čereškaitė, lietuvių muzikos mokytoja, kanklininkė, chorvedė.
- 1942 m. – Antanas Danielius, Lietuvos psichologas, vertėjas (m. 2002 m.).
- 1947 m. – Albinas Jerašūnas, gydytojas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Adolfas Šleževičius, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. (m. 2022 m.).
- 1949 m.:
- Josifas Gricas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Vytautas Gilaitis, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Vasilijus Gaponovas, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kalvarijos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Dovilė Rapulskienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1962 m. – Arvydas Veikšra, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Dainius Kamaitis, Lietuvos diplomatas, dabartinis Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje, Filipinams, Australijai ir Naujajai Zelandijai. Lietuvos ambasados Japonijoje steigėjas (1998 m.) ir pirmasis šioje valstybėje akredituotas Lietuvos diplomatas.
- 1973 m. – Benediktas Januševičius, poetas, prozininkas, kritikas.
- 1981 m. – Vilma Vaidogienė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1985 m. – Aleksei Novoselski, Lietuvos slidininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1348 m.:
- Mantvydas, lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja) (g. 1300 m.).
- Narimantas, lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas (g. 1277 m.).
- 1746 m. – Mikalojus Faustinas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1688 m.).
- 1874 m. – Valerijonas Ažukalnis, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1816 m.).
- 1952 m. – Adomas Brakas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius, dailininkas, architektas, pedagogas (g. 1886 m.).
- 1953 m. – Pranas Lingys, knygnešys, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1881 m.).
- 1959 m. – Mečislovas Leškys-Leškevičius, pianistas, muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1911 m.).
- 1965 m.:
- Kazys Gineitis, Lietuvos diplomatas (g. 1895 m.).
- Michelis (Moišė) Hofmekleris, Lietuvos smuikininkas, XX a. pirmosios pusės lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas (g. 1898 m.).
- 1968 m. – Vladas Markauskas, pedagogas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (g. 1875 m.).
- 1973 m. – Ona Miciūtė, Lietuvos poetė, vertėja (g. 1909 m.).
- 1981 m. – Raimundas Samulevičius, dramaturgas, prozininkas. Dailininko Antano Samuolio sūnėnas, tautodailininkės Stasės Samulevičienės sūnus (g. 1937 m.).
- 1991 m. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 1994 m. – Marija Gimbutienė, lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras (g. 1921 m.).
- 1999 m. – Šarūnas Šimulynas, lietuvių skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas (g. 1939 m.).
- 2006 m. – Vytautas Šliogeris, architektas, restauratorius, visuomenės veikėjas (g. 1943 m.).
- 2009 m. – Petras Razbadauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).
- 2020 m. – Boleslovas Povilas Dačiulis, Lietuvos filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.).
- 2021 m. – Romas Batūra, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vasario 2 (Day.lt)
- ↑ Romas Batūra. Kolainių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.
- ↑ „Karalių dvaras Panemunėje, menantis tarpukario Lietuvą ir nacių sušaudytą Lietuvos genijų“. delfi.lt. 2017-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-19
- ↑ Ligija Stalevičienė. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2024-12-28.
- ↑ Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.
- ↑ Frank Albertson. Informacija.
- ↑ worldslongestfingernails.com Archyvuota kopija 2009-12-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Farrah Fawcett.
- ↑ MTV EMA Awards profile: Emre Aydin Archyvuota kopija 2009-06-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Martin Spanjers. Biografija.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Alistair Stuart MacLean. Informacija.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas, MELC. Ikuo Murata. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.
